Akys

Tavo akys
artumo momentas
vėl jausmai
karoliais pažyra
vyzdžių sferomis
tamsą
praryju
laikas
naują ruletę matuos
patyrimas
šešėliu praslenka
randa
kelio vingrybes ruduo
išeini savo dalį palieki
kuo gi būt?
tik sapnais pataluos
sėdžiu
vėl
tik kampuos
po truputį
lietumi
ašaroto žmogaus