Tu tiesiog išėjai… Dar galiu prisiminti tavo veidą, apšviestą žvakių ir paskutinius nutylėtus žodžius aksominėje bežadėje prieblandoje … Sprogdinantis ausų būgnelius durų girgždėjimas ir akis deginantis laikrodžio kvatojimas, dažantis krauju… Bet dar galiu suspėti, jeigu tik turėčiau valios sušukti… Bet kažkas laiptų aikštelėje numetė arbūzo žievę kaip apgraužtą mėnulio liekaną ir paslystu… Skrendu, skrendu… Ir bijau nusileisti, nes kažkas prišiko ant slenksčio taip, kaip tu man į sielą… Bet vis tik nusileidau tiesiai į tą rudą, vis dar šiltą kaip tavo kvapas kauburėlį… Ne, nesivysiu… Kiekvienas tegul eis savo keliu – tu namo, o aš į vonią…. Rytoj susiskambinsim, o kaimynų šunį reikės nunuodyti taip, kaip nuodijam vienas kito širdis…
:)Ai da pamiršau, dėl tą vijimasi, - aš argie jumi labai pritariu, kad niekada nereikia vaikytis visokiausių menkaverčių dalykėlių, o ir su žmogais reikia bendrautie tik su tais, kurie mums yra indomūs, o ne su visokiais, vat:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD, žakt
:)Naje - duokit merginoms specialią vietą, ponaiti Roco su alum:DDD O kūrinių šį perskaičius ma kažko pakila toks galingas įtarimas, kad šunėkas čia visai ne prie ko..esmė ne jame, o musyse:DDD Siūlyčiau apie tai pagalavoti sėdint prieblandoje. Kartais šunėko krūvele pavadiname netgi tai, kas neįtikėtina, bet akivaizdu, po kuo mūsų vardai ir pavardės mūsų pačių rankom parašyti, bet kai dienos šviesoj pasižiūri po kuo tai parašyta, kaip tai..nu vien žo, tada užverti akis į dangų ir sakai: ot pridirba tie šunys, katinai and katės su ožkom and karvėm:DDD Nu iš mana komentarijų gali susidaryti toks vaizdukas, kad kaip tai esu nusistačiusi prieš šį kūrją, bet taip nėra, o šis kūrinius mani netgi giliai sukrėtė, nes jame yra nuoširdumo, arba bent jau jo užuomazgų, o nuoširdumas yra tas ginklas, kuris galėtų išmušti ma iš rankų ginklą, jeigut tokį turėčia, bet tikiuosia, kad niekada neturėsiu, tfu tfu tfu per kairy pečių:DDD Nu va, kaip smagu komentavoti autorius, kurių kūriniai sukelia tiek daug žodžių ir netgi porą minčių, bet mintys tuojaus pasimiršta, tai va:)))
Roco alu: tai darykite ką nors, kad meilės skausmų įkvėpti grafomaniški dienoraščiai rastų savo vietą ne prozos skiltyje. Kuolais paklausos nesustabdysi. Va, pasimuliavau meilės kančias, kaip ir reikėjo laukti, kuolai yra, bet kas iš to? O juk yra tokių, kurioms tie vertinimai nesvarbūs - nori merginos kančią išlieti. Tai duokit joms specialią vietą tai daryti, nes tokių abejotinos vertės tekstų kaip šis krūvos.