Paskutinė vasaros diena

Miesto žibintuose naktis negęsta
Ir tylūs skersgatviai palydi aidu,
Kai einu nežinoma kryptimi,
Nežinomom plytelėm žengiu,
Paskutinėm vasaros balom –
Metų laikams negaila trumpos
Akimirkos, gaila tik kiekvieno
Knygos puslapio – mano vasaros,
Jau atimtos. Naktis nesitraukia:
Šaltis ir drėgmė kutena padus,
Užlieja mėlynu jausmu – dabar
Ieškosiu žaros miesto languose.