Suodības prūds

Kėima prūds i dongo sava aki zolėn
Kiaura miela dėina nu aušruos pabodės
Pri kraštū ėlgiausės ė lapingas žuolės
Undinie vėn šalda sava barzda roda

Vo jau tuos kor prūda vėdurie išstīpa
Aukštas ė stamantrės žėidās apsikruovė
Apatėnēs lapās kāp kuokiuom kapstīkliem
Ėras par prūdali kāp par kuoki griuovi

Prūdkraštie lapelē tīvoliou smolkiausė
Uždeng mielsva aki kāp kartūna joustuom
Tik vondėns žiuogelē stīpčiuo kāp kaliausės
Vabala ė musi tujau pat sušlousta

Prūds be glousnė būtom niekam neitėkės
Īr lėntū tiltielis unt baslēs iškėlės
Stuov ėlgė parkanā nu žėiviū nuplėkė
Apmautė uzbuonās, viedras ė bakelēs

Saulie kep par dėina, ka lauko kvepieto,
Ka supėlts pėinielis neprarastom skuonė
Lig pat kėtuos dėinuos vielīvūju pėitu
Šviežomo ka traukto, kap nomū maluonė

Īr ė gaspadėnē kou pri prūda veiktė
Karšta dėina biegtė prakaita nugrėistė
Ė ka bėngas darbās užkėšta savaitė
Paprūdie prisiedos muštė skani svėista

Vo ka jau sutemos mienou pasiruoda
Ė i prūda gelmės tylē isitaisa
Kiaura nakti glousni su bangeliems juoda
Ė rasuom žuolynus aple noma laista

Vo korklē išlindė iš dėinuos urvieliu
Švėlpau ė pruovuojės su lėisuom žaliūkiem
Ė kamė i tėršta porva isivielė
Par naktelė vėsa elsiedamė plūkas

Vėns kraštielis prūda ajerās apaugės
Ė viejielis dailē anū lapus lonksta
Jodontės bangelės susok žalės sraigės
Ė paleid i gīli kāp strielės iš lonka

Pakraštēs kėimalė stīpsa tuoruos mėitā
Īr daržielis, svėrtės, pastatā ė suodnos
Pakūtie šunielis ėlsas susirėitės
Ė duntis ateiviou tujau pat paruoda

Ė gīven pasaulis su nomās ė prūdas,
Ė šeimū darbelēs ištėistās prīš dongo
Tarsi omžinybie mielėnuo prisnūdės
Būtom Dieva meilė vėsos apsidongstės