Bijai, kad tavęs nepralenktų,
Staigi akimirka, lemtis...
Tai kodėl to nenori išvengti?
Kam gi tau svetima paslaptis?
Naiviai stengies išgirsti plakimą,
Lauki žingsnių, girdėtų kadais.
Bet kodėl nepalieki likimo,
Jei tik tu tą likimą valdai?
Skaudžiai verksi ant kruvino kelio.
Slinks pro šalį šešėliai juodi.
Betgi tavo, tik tavo rankelė,
Dėl likimo kalta ji pati.