Raviejėms

Nier bjauresnė darba nīpriuotė eželė,
Kor žuolie dėdesnė už morkelė maža
Nuotrynės, balondas tēp jau isižielė
Ka darbielis lėngvos Barbē vėrst i laža

Niekor nenušuoksi, niekor nepabiegsi
Žuolėis mėnka stėiba jemi so pėrštelēs
Jē smarkiau patrauksi, vėskas eit po biesa
Karto išsiruovė morku šaknis kelės

Turi neskubietė su abėdvėm ronkuom
Prilaikytė morka ė iš lieta peštė
Tuokės nuobuodībės tujau lai patronkas
Geriau Barbė tėmptom kuokė sunkė našta

Vo pabėngos darba atēs jau prijimtė
Kėik belėka morku ežgalie ravietam
Jē reikies užvuolīs kalba baisē rimta
Ka akims ė ronkuom jau nebrasi vėitas

Ė priprata Barbė nu mažū dėinieliu
Vėskou sutvarkītė ka nebūtom žuodiu
Ė paskou par omžio sunkės naštas kielė
Ė ni vėns kalnielis anuos nepražodė

Vėsumet miniejė sava gera mama
Ka išmuokė dėrbtė nesėskundont uoro
Ė nuētė kieli tuolėma nerami
Ė gyventė žemie koklē ė paduorē