Vien tik šaltis, nes saulės nebuvo
Laukėm vasaros, o ji - lyg pūga
Iškankino į dangų bežiūrint
Sugipsuota juk tavo ranka
Ne ranka - gal ėjai į bažnyčią
Ir supyko beprasmė širdis
Jeigu žodžiai seniai mus apniko,
Supratimas užmerkė akis...
.............................................
Sulauktas žodis - kaip Tiesa
Tikrai be pėdsakų nedingo
Galbūt nuvyto su aušra
Nuo kasdienybės išmintingos
................................................
Aš surasiu tave
Aš tikiu - ateity
Ir ant rankų tvirtai
Nusinešiu pirmyn.
Aš nunešiu tave
Ten, kur vienas buvau
Ir parodysiu viską,
ką lyg šiol supratau.
Išsūpavęs tave,
Nežadėjęs dausų
Nesakysiu tikrai
Aš tų žodžių kvailų
Tu ateik ir tada
Tik savęs nebijok
Kas bebūtum tenai
Tik šventovę atstok.
..................................