Pavytusios
bet,
vis dar
gėlės
gatve
praeina
ramunėlės,
kaip obelis
rausvumo puotą
išbarsto
bičių
motinėlei...
nelemta
obuoliu sugrįžti
ir vėl
žiedais
po žemę
kristi
Pati idėja man patiko, ypač pradžia, o antra pusė mane suglumino, nes iš ramunėlių JOS pavirto obelėlėm ( nelemta
obuoliu sugrįžti
ir vėl
žiedais
po žemę
kristi), bet darbelis geras.
matai, suvokimas grynai fiziniam lygmeny, gal taip ir yra; bet gi Tu kaip poetas turėtumei skverbtis į giliuosius sluoksnius, Tavo žvilgsnis in žmogaus moteries sielą turėtų būti skvarbesnis :)))