Šis laiškas Tau.. o ne Tavo damai ar kam kitam..

Dauguma laiškų prasideda žodžiais: „Labas, kaip Tau sekasi? „ ar panašiai, bet šis laiškas ne toks, nes tai mano laiškas Tau! Laiškas, į kurį nesitikiu atsakymo..
Šiame laiške aš sutalpinsiu daug savų ir ne savų, bet mano mąstymui artimų minčių, ir kiekviena jų bus galbūt sunkesnė nei naktis, panaši į pelkėtą mišką, skleis paslaptingą žalią šviesą.. Būk atsargus.. nepasiklysk, nesusipainiok, nepaskęsk!
Et, tiesiog.. nukankintoje mano sieloje siautėja sąmyšis, širdis kartais rodo kaprizus ir apsimeta, jog nustojo plakti arba vaidina, jog tuoj tuoj iššoks laukan iš krūtinės, įsikabins į atlapus, bandys man „iškabinti akis“.. nes galbūt per daug gyvenu praeitimi, nesugebu susitaikyti su mintimis, jog man ir vėl eilinį kartą nepasisekė, jog vėl likau „tuščiomis rankomis“. Jaučiu, kaip viltis sunkiasi ir varva pro mano pirštus lyg žuvies taukai.. (feee..)
Ir gerai, jog mane palikai, ko gali išmokti iš tokio žmogaus kaip aš? 27 ašarų pavadinimus? Ech, vienatvė yra žmogiška būsena, tad prie jos reikia tiesiog priprasti.. Mes visą gyvenimą taip ir pragyvename, jog galiausiai prieš mirtį suvoktumę, kokie visą tą laiką buvome vieniši..
Suprantu, buvau Tau ir esu per prasta.. Tiesiog „ne Tavo skonio“ mergina..
Bet ką gi reiškia grožis? Jis tik suteikia kitiems pagrindą žavėtis, pavydėti, nekęsti. Tai lyg vinis, ant kurios gali pakabinti savo svajones. Tiek daug merginų galvoja „naudokis manim, svajok apie mane.. „.. Hmm.. o Tavo naujoji mergina pasiekė savo (gi nuo mūsų draugystės pradžios jau kišosi kur jai nereikėjo kištis.. o Tu nesipriešinai tam)..
O kuklumas susilaukia atpildo tiktais romanuose. Gyvenime kuklūs žmonės tik išnaudojami, o paskiau nubloškiami į šalį.. Tu manęs neišnaudojai, bet kad nubloškei, tai tikrai..
Tau į kairę (su ta, kuri liežuviu žudo kaip peiliu, tik be kraujo..), o man į dešinę (į nežinomybę).. Jums į pietus.. Man į šiaurę. Nieko baisaus kartais atsiduoti gyvenimo tėkmei, nelaimėti didžiojo prizo ir nebūti tobulam.. Kančia grūdina ir sutvirtina dvasią arba paverčia bepročiu.. Tu gali rinktis kelią, kuris nuves į žvaigždes. Aš galiu rinktis kelią, kuris nuves tiesiog iki galo..
Aš jaučiuosi kalta, jog viskas susiklostė būtent taip.. Kaltės jausmas lyg katė, kurią kažkada turėjau, glaustosi man apie kojas, kad primintų apie save..
O. Wilde rašė: „Kai mes laimingi, tai visada geri, bet kai mes geri, - ne visada laimingi. „ Tad gal metas pokyčiams.. Būk tuo, kas esi, palaidok tą, kuo buvai! Bet.. kad ir kažin kaip stengtūmeisi būti kažkuo, vis viena liksi tik tuo, kuo esi šiandien.. Laikas tarsi hipnotizuoja žmones. Mmm.. jei jis turėtų sąžinę, visą kaltę būtų galima suversti jam..
Man Tu esi tikrai įpatingas! Jei perskaičius šiuos žodžius iš karto ėmei galvoti apie savo trūkumus, tai visad prisimink, jog kartais žmogus mylimas ir už trūkumus. Tai, ko negali padaryti, kartais traukia labiau, negu tai, ką gali..
Sakoma, reikia minutės surasti ypatingų asmenų, valandos, kad galėtum juos įvertinti, dienos, kad juos pamiltum, ir viso gyvenimo, kad juos pamirštum.. Aš niekada Tavęs nepamiršiu! Tai suvokti taip pat lengva, kaip išrinkti žuvis iš dobilų ir ožkas iš vandenyno.
Valio! Aš ką tik nugalėjau kažkokį niekšą, parbloškiau jį ant žemės, suvarstomu batu primyniau jį nuogą, kruvina krūtine, o mano rankoje vis dar smilksta revolveris! Aš šoviau jam tiesiai į širdį. Virš mano galvos užrašyta: niekam neleisiu šiandien manęs girdyti! (Vaizduotė galbūt ir yra laimė. Kai jos neturi, lieka tik gyvenimo pilkuma. Žodžiai per menki apibūdinti jausmams, bet jie - galingas įrankis, padedantis atsiskleisti vaizduotei.)
Cha cha.. na ir juokinga istorija! O, ne! Ką, jau trečiadienis? Uoj, dar ne, bet nebe daug trūksta.. O penktadienį turiu sau pristatyti strateginį planą! Verčiau paskubėsiu, kitaip bus nemalonumų..: D
Sėkmės,  širdžiai mielas ir mylimas drauge..;)