Pro Žemę – Šviesa vėl keliavo smagiai,
Šalia Šiluma – sesės juokės meiliai,
Vyriausioji toji brangi – Žaluma
Pavasarį tempė kartu su daina.
Brangindamos mamą, ir josios namus,
Jos visos lyg fėjos – savo skleidė kerus.
Vežime jau prabudę maži pumpurai,
Žiedai – tie miegaliai kėlės itin lėtai.
Užkopę į mažą Gegužės kalnelį,
Jos visos prisėdo atsigerti lašelio.
Žiedai tuo metu išsirąžę ilgai –
Ėmė sau šokti su Saulę žaviai.
Viską tai mačius – Žemelė brangi,
Šypsojos ilgai ir švytėjo širdį...
Žinojo Ji tai, kad užsuko trumpam,
Bet Ji laukia ir siunčia meilę savo vaikam.
2007 04