Geltona iliuzija

Pridegus cigaretę –
smilksta vienišas pilkas dūmas,
širdis plaka tartum vudu būgnas.

Dar vakar saulė mirkčiojo geltonai,
tarsi sugedęs šviesaforas miesto centre.

Prisėdu Van Gogo „Geltonoj kėdėj“.
Stebėsiu pro purviną senamiesčio langą
plazdantį „Varną“ Gogeno delne.
Jo mūzos vėl šoks spalvotų lapų patale.

Rembrantas, Pikasas
tepliosiu vėl pirštais kartonines dėžes.
Tapysiu kol rankos nusvirs,
kol drobė išdžius, atkaklaus vėjo nešama.

Gelsvai nudažysiu tavo veidą,
tartum klevo lapai sūkuringą rudenį.

Užmerkus akis. Šviesą okupavo naktis.
Užuosdama aliejinių dažų dvelksmą
klajosiu po Monė rožių arką.

Kartu su Kandinskiu jodinėsim debesimis
blakstienom lytėdami mėlyno raitelio karčius,
saulę pasiekus paskęsiu auksiniam Klimto glėby.

.......................................................

Auksinę žuvelę dedu kišenėn...