0 gi dar žiloj vaikystėj man prosenelė kartojo: „nelipk į balą- durnele pavirsi“. Aš aišku mooondra, galvoju: eeeeik tu, naftaline tu, nusišėrus papūga tu, aš gi už tave kokiais 30 procentų protingesnė!
Su šia džiugia mintim ir nuėjau maudytis į Baltijos jūrą. Ne aš nepamečiau kelnaičių, tokie reikalai ne mano rafinuotam skoniui, bet nusiyrusi vos kokius 3 kilometrus pasijutau esanti toli nuo kranto... Į vieną, į kitą puse žvelgiu- anei Plangos palmių, anei Švedijos aisbergų nematyt... Tai ką aš- plaukiu toliau. Tik staiga žiūriu iš vandens bekyšanti trišakė lazda. povandeninis kolūkis- šmėkštelėjo man mintis akimirką žavingą. Galvodama, kad jau radau išsigelbėjimą nusitvėriau už tų šakių ir tik MURKT BUL BUL BUL- žiūriu jau traukia mane tas velnio (kaip vėliau pasirodė Neptūno) instrumentas gilyn.... Nusileidus ant dugno matau iš milžiniškų baltarusiškų gintarų sukrautas Titanico formos rūmas. Apsičiupinėjus kaklą randu pora visai nežavingų žiaunų (pasijuntu kaip Haris Moteris).
- Aš esu dėdė Neptūnas ir labai prašau paleisti mano trišakį.
-Imkit, imkit man jo visai nereikia...
-Gali mane vadinti tiesiog-DĖDE.
- Gerai.
-Gal tamsta turit kokių magiškų savybių?
-Esu daktarė.
-Labai pagirtina, tiesiog neišpasakytai puiku! Kaip tik apsirgo Kastytis.
-O kaip linksma, aš taip mėgstu visus sveikinti.
-Nu matai. O kol kas einam pavakarieniausim.
-Gerai.
-Mėgsti jūros gėrybes?
-Gėrybės gerai.
-Gerai.
Už stalo sėdėjome šešiese: aš, DĖDĖ, Jūratė, Kastytis ir žaltys su savo karaliene, o mums patarnavo Arielė. Vakarienė praėjo labai linksmai, visos krevetės valgomos dainuodavo „baltą grabą, juodą kryžių“. Poto mane uždarė vienoje menėje kartu su Kastyčiu ten, mums linksmai plepant, jam amputavau keletą galūnių ir draugiškai išsiskyrėme. DĖDĖ mane palydejo iki tokios dugno vietos, nuo kurios jau galėjau parbristi į krantą ir paaiškino, kad jokių žiaunų aš neturėjau, saviįtaigos galia, ir tiek. Pochui- pasakiau aš.
Išlipusi į krantą nutariau nuo šiol klausyti prosenelės patarimų, idant nebepakliūčiau į tokių aferistų rankas. Tada kiek pasidžiaugiau, kad nenuskendau nusipirkau popkornų ir grįžau į Vilnių.