Jis keval migodlo dovanojo.
Apėmus jį - net apsvaigau...
Ten šimtmečiai giliai tūnojo.
Viduramžiuos greit pranykau.
Aprėdyta aš vergės rūbais,
Su lopu netgi ant kaktos.
Seku visais apdulkusiais keliais
Ir iešku, kur netekt galvos.
Ilgai man laukti nebereikia.
Jau peiliai čeža virš galvos.
Tik ją nunert ramiai belieka.
Padovanokite viduramžius, prašau...