Tik dažnai neramu vakarėjančiam dangui užgęstant-
Nesigirdi manęs, anei trolių raudos blėstant šviesai.
Prisilieski žodžiu ar prikimusio šunio inkštimą kartoki-
Mūsų gervuogės noksta pakrūmėse saulėms išbyrant.
Ir prie upės nuogi taškos vasaros kūnai iškaitę,
Tik gelmėj vandenų grimzta tylūs moliuskų kiauteliai,
Bet išbridęs rasas, pasiguodęs į pilnačio gundančią galią-
Išrūkau balto rūko pašvinkusį miego cigarą.