Indigo vaikams

Šok, mėlynas indigo vaike, šok
Ant supleišėjusių miestų sienų,
Kvadratuotų veidų,
Nuoširdžių pacypcėjimų, -
Tavo laisvė brangesnė
Už mūsų jausmų porcelianą.
Tu žinai kas esi ir neleisi,
Kad bežudantys įsčiose
Nuotekų vamzdžių šventieji
Tau patiestų kvailas taisykles,
Kada šoki ant mėlyno kilimo
Teisybės dangišką šokį.
Indigo vaikai abortuojami,
Gimdomi, laužomi tam,
Kad parodyt pirštu –
Tavo kaulai nudūrė praeivį,
Niekingai nutylint – tai aš
Sulaužiau tau kaulus,
Kad galėtum žudyti.
Šok, mėlynas indigo vaike, šok
Ant dangoraižio kur nepasieks,
Nebijok, kad gamta per toli, -
Dievas pils tau akacijas
Tiesiai į lūpas.