Nekaltoji (?!) POP kultūra

Kur mogus, ten ir kultūra. Vienokius ar kitokius elgsenos modelius, išsilavinimo kelią žmogus seka nuo pat jo sukūrimo. Kultūra- vienas svarbiausių modelių, formuojantis žmones, ypač, jaunus žmones. Taigi kokia kultūra šiais laikais valdo pasaulį?
    Nesuklysiu sakydamas, kad ne jokios abejonės šiandien pasaulį valdo blizgučiai, saldžios kalbos ir neoninės šviesos, nutvieskusios tiek kaimus, tiek miestus. Tai ir yra šių laikų populiarioji kultūra. Moki pusplikiai apsirengti ir savo džeržgiančiu balsu pralementi kelis žodžius? Puiku! Eik šokti, dainuoti ir kitaip rodyti savo tuštybę jaunajai kartai, kuri tave pasitiks pilnomis salėmis žiųrovų, skanduojančių priedainį, kuriame kaip užburtame rate dešimt kartų kartojami tiek patys žodžiai, nes tu tiesiog nesugebėjai sukurti prasmingo teksto. Kita vertus, tai logiška. Kam kurti prasmingai ir dėti visą širdį, jei vistiek liksi neišgirstas? Uždejai „vežantį“ ritmą, puikiai besirimuojančius žodžius, kuriuos eina dainuoti net negalvojant ir jau turi tobulą hitą, neturintį nieko bendro nei su dvasingumu, jei su išsilavinimu. Čia jums ne Bacho simfonija, kurios pasiklauses galėtum kryžium kirsti už trispalvę.
    Jau pasiaiškinome, kaip mus veikia garsas ir muzika. O kokie reikalai su vizualine kultūra? Nebe tie laikai, kai teatras buvo geriausias ir nepralenkiamas. Jį jau senokai aplenkė ir gerokai užnugaryje paliko didieji ekranai. Negalima teigti, kad filmai daro tik blogą įtaką. Nemažai yra sukuriama tikrai sukrečiančių ir įdomių juostų, tiesa, dažniausiai istorinių ir nepelningų. O ko žiūrėti plūsta minios į kino sales? Čia iškyla klausimas, ar išvis eina ten kažko žiūrėti, nes net nauja erdvinio garso sistema dažniausiai neužgožia spragėsių traškesio ir „Coca-Cola“ siurbčiojimo iš vienkartinių stiklinių. Jausmas toks,  tarsi būtum patekęs į pradinės mokyklos bufetą per ilgąją pertrauką, o ne į kino seansą. Atleiskite, bet maistas čia neturi nieko bendra. Grįžtant prie žiūrimo turinio, verta paminėti, kad net populiariųjų spragėsių naikintojai nieko svarbaus ir nepraleidžia. Bepigu kažką kramsnoti, kai net nereikia juoktis žiūrint komediją, juokas jau būną įrašytas ten kur „reikia“. Pavojinga būtų patiems rodyti emocijas, dar užspringtų kas nors...
    Kokios vertybės yra deklaruojamos? Taip garsiai šaukiama „laisvė“, kad tiesą sakant kitų dar ir negirdėjau. Laisvi žmonės, laisva kūryba, laisvas pasirinkimas ką klausyti, ką žiūrėti ir ką skaityti. Kitaip sakant- darau, ką noriu. Visa tai viena kryptimi brėžia į indvidualizmą- aš noriu, aš klausau, aš darau. Tik aš, aš, aš... Juk tai tiesus kelias į dvasios tuštybę, visišką vakuumą. Kur kitos žmogiškos vertybės, kur dvasingumas, tautiškumas, galų gale elementari pagarba savo krašto tradicijoms ir pačiam savo kraštui? Tiesiog šiurpas nupurto išgirdus jaunuolį, kuriam vis dar „-niolika“ sakant: „Važiuoju gyventi ir dirbti į užsienį, ką ta Lietuva man duoda? Juk tai mano laisvas pasirinkimas, man ten bus geriam, aš ten geriau, turtingiau gyvensiu“. Nesiginčysiu, niekas to nedraudžia, bet pabandykite dar kartą sau atsakyti į klausimą, ar indvidualizmas yra taip gerai.
    Štai ir turime išvadą, prie ko priveda nekaltoji pop kultūra. Tai jau net nebe kultūra- tai tiesiog šou verslas. Jeigu dar nekilo noras vietoj fonograminio konceto nueiti į filharmoniją, tai tikiuosi, kad dar kils, labai tikiuosi.