Ilgiau už gyvenimą

Aš keliauju nuo paukščio sparnų į plyšelį dangaus
Garsiai palenkiu saulę prie klevo šakos
Knygos lapais užkloju tave ir nebyliai šypsaus
Aš keliauju link titnago smūgio tylos

Link nakties, pasitinkančios dar nepažadintą rytą
Link vandens, nenuplovusio tavo kasų
Nuo Siano link Landžou, per prarastą šilko oazę
Ir toliau ... mintimis ... dar toliau, negu tu

Karamelinėm ašarom šildau sustingusias kopas
Nuogu kaspinu surišu bręstantį krūmų siūbavimą
Tavo lūpose nuskamba mano išgąsdintas juokas
Aš pažįstu tave, apibertą šviesa, ilgiau už gyvenimą