Ratu

  Nusveriu kojas pro balkoną,
  Bet langas užvertas ne vien tik iš vidaus.
  Per vakarą, šiandien per daug geltoną,
  Lyg per žiemkenčių daigus sukuos.
  Sukuos aplink: rytai-ne vakarai, ne pietūs- šiaurė,
  Minu po kojom žemę dar sustingusią.
  Pakilus traukiu kvapą akmenų užšalusių:
  Salvete- Žemei! Salve- Saulės ilgesiui!

  Pašiaušia plaukus kraštas vėjo munduro,
  Pablūdo jis, skubėdamas į vakarus.
  Velėnoje įspaustą sėklą glamonėjo, gludino,
  Kol dygdama išbaidė pievoj sakalus.


  Ir akmenys dzingsėdami pakilo
  Virš miesto, sodų, tuopų ir kaštonų.
  Degiklis, gaudęs eterį alyvų,
  Apsvaigo ir užsnūdo ant balkono.