Šiltas kiškiukas toks švelnutėlis,
Kaip ir tos baltos pamiškių gėlės,
Uosto iš lėto kiaušinį margą
Pievoj pamiršusioj žiemišką vargą.
Žolytė brūkši jam per nosiuką,
O apie ausį bitutė suka. –
Iš laimės virpa mano rankytės,
Kada pilkutį galiu laikyti.
Velykų rytas visų gražiausias,
Mano kiškutis pievoje prausiais. –
Jėzus laimingas! – sakau jam į ausį. –
Jis žemę prikėlė, mano lapausi!
Širdis iššokus į saulę bėga,
Ji jau pamiršo šaltį ir sniegą.
Pilkutis liuoksi, net juokas ima,
Atveža saulė šviesos vežimą.