Medinis arkliukas

Mano medinis arkliukas
Su manimi kartu neauga..,
Bijau, kad jo nugarytė
Greitai pasiliks be draugo.

Žiūri akytės taip lūdnos
Kai aš parbėgu iš kiemo. –
Gal tau parnešti, mažyli,
Žalios žolytės ar šieno?

Kvailiuk, jis visai neliūdnas, -
Priglaudžia mane mamytė:
Jam tik sapnuojas kaip pievas
Bučiuoja šviesi saulytė.

Bet jis juk – visai netikras?
Pasagom smilgų neglostė? –
Arkliukas dar mena medį,
Gal ąžuoliuką ar uosį...

Kai tu išbėgi į lauką
Jis taip džiaugsmingai linguoja,
Arkliuko medinės akys
Tave po medžiu sapnuoja.