kelioninis

nebeskaičiuoju, kelintąkart
svilinu žvilgsniu
grasaus maršruto vairuotoją –
protarpiais viltis
krinta paslika,
bet netrunka atkusti.

spiginsiu, kol pavyks:
kabinos stiklas
dvelktels svilėsiais,
vairas išskys,
visos durys užtins,
bet niekas neaiktels.

nemiesto greičiu
prašvilpę žiedo stotelę,
rūksim kiemais,
kirtę plentą,
griaudėsim palaukėm.
troleibuso ūsai
kibs už dangaus pakinklių,
kurmiarausiai transliuos
požemių čiulbesį.

atsigręžt išdrįsiu
tik orui pakitus –
galinio stiklo kampe
didmiesčio čiuptuvai
negrąžinamai liesis
į blykštančią dėmę.