Valdytojau,
nutremk mane į salą
ten laksto nuogos Dendžių
moterys, tik vėjas jas išbaidė
pažiūrėk, o pone mano,
kiek daug jose grakštumo-
obelų švytėjimu jų galvos puoštos.
Nesiseka,
man tavo nuotaikų valdyti-
iš grimztančių naktų
juodi balandžiai kyla
ir lieji lieji tvaiko smogą
sapnuos naršai aukas, nenori
aukuro Dievų kalvoj matyti.
Ištremk,
valdytojau, surinkęs vyrų šutvę
nuo gatvių murzinų,
nuo murmančių aludžių-
te smilkalais tabako liks prakvipę
regėjimai pašvinkusių akių gilumo
putojančioj pavasariu šarmoj
iš netuštėjančių ąsočių.