erozija

Irkluoju
vis į priekį ir į vakarą
o irklai taškosi pavirtę žuvimi,
kai užmetu tinklus – randu karklažuvę.

Mintu
žvynais ir mitais, žvejoju ties dangaus krantais,
o plakanti kalva pabyra krykščiančiais vaikais,
parbėgančiais basom namo.

Skutu
rytinei maldai žuvį ir save, garuojanti kalva
ūkanoje krauju pasrūva – erozija,
laiptuojanti šlaitus į dangų...