Jis alkanas, o ji akla -
Jiedu tradicinė pora.
Jie dieną miega, naktį mylisi...
Jie niekad nekalba, o kartais tyli.
Grubiai įsisiurbia į lūpas,
Jos kūną aprėpia kartumas.
Jis Aleksandras - karžygys,
O ji išsaugotas karių būrys.
Ji visą rytą kantriai debesims blakstienas riečia,
Dangus išdyla, kai jis prisiliečia.
Tiesa tada - tik formalumas...
Ko vertas josios išdidumas?
Jis taip ištroškęs po ilgų kelionių,
Po liepų aimanų, pušų glamonių.
Ji visą dieną maudėsi skaidriam šaltinio vandeny,
Tik josios visuma jau nebesugrąžinamai klampi.
Jis pianistas - ji aukštuomenės dama -
Tiesiog ideali pora.
Jos venos, smilkiniai, akių vokai tarsi klavišai,
Jis groja groja groja lyg pamišęs.
Jie nekalba - jie tik kartu kvėpuoja,
Jis jai nuo stogo aukštį išmatuoja.
Jie vienas kitą neišpasakytai myli!
Jis kartais net atsisuka prieš miegą,
Kai ji ant sienų bando išmatuot jo žvilgsnio gylį.
Jis - tik nutrūkusi styga...
Ji to nemato - ji akla.
"jie niekad nekalba" o po to "kartais tyli".
Gal aš ko nesupratau, bet pasirodė keista, kad visąlaik nekalbėdami jie tik kartais tyli :) Nebent dainuoja ar pan.... Nu gal aš rimtai kzk nesupratau, nes eilėraštis man beveik tobulas.
Vietomis pasiektos aukštumos ir tos 'vietos' - dieviškos.
Tačiau kaip kontrastas - kitos 'vietos'..
Mano kuklia nuomone jis neišbaigtas, kažkaip... per greitas.
Bet šiaip ar taip - patiko ;]
fantastika. skaiciau su didziausiu malonumu. drisciau itarti talenta :) labai jau gerai skamba. megstu kai skamba, o cia dar ir mintys geros. jei galeciau balsuoti, parasyciau daug
pirmąkart skaičiau vejama rimo.
antrąkart po vieną eilutę,lėtai, stengiaus apsimest, jog čia nėra to galvą baksnojančio dėdės Rimo.
ir žinai?
efektas žymiai didesnis :)
bet ne visi gali po dukart skaityt
ir dar lėtai, bei apsimetinėdami:)