mano kaltajam sapne
žaidžia vaikai
su sniego pūkais
ir įšalusios rožės lapeliais
spragsi židinys
sušildantis kojas
kai miegi kartu
kaip tūkstantį metų
nebuvai taip miegojęs
saldumas bučinio
kvepiantis kava
prikelia iš miego
mano kaltajam sapne
mes troškom, mylėjom, galėjom
pakeisti pasaulį
labai lengvai
kaip tai moka padaryti
žaidžiantys vaikai
tačiau realybė
išprotėjusiai juokias
velniop
einam miegoti.