Taip šioje vietoje
mieloji
amžiaus vidury
slapta
apsigyveno deja-vou
auginantis pirštus
dievulio prakeiktam
ikonoklastui
tyliai krapštantis
žemėtas panages
močiutėms
šventdienio rytais
senatvės smarve
smirdinant bažnyčias
einantis
didžiulėm sodo žirklėm
perkirpt smilkinių
kad rastųs vietos
skalpan išsiliet
mažyčiam tavo nerimui
numirti.