****

Jos nagai buvo raudoni it prinokusi kriaušė, spalva pigi, tačiau ji jai tiko. Kaip ir visos merginos Evelina eidavo į šokius, pašokti su berniukais, dažnas kuris ją isimylėdavo ir kelias savaites nepalikdavo be dėmesio. Eini koridoriumi ir užkliuvęs už raudono kilimo matai - aukštai iškėlusią galvą, šalia koks nors vaikinas. Taip ir būtų leidusi savo dienas mokykloje, jeigu ne baigiamieji egzaminai, po jų - universitetas, o po jo - tie patys raudoni nagai.
- Ar pameni kai paskui tave vis lakstydavo vaikinai? Kai po diskotekų susimušdavo, dėl teisės palydėti tave ir tu pasirinkdavai būtent mane - patį tyliausią, nekalbiausią, vedžiojantį šunį, kuomet jūs šokdavote.
- Gražūs laikai buvo. Tu tikrai nenori paprašyti ilgesnio pasimatymo?
- Kiek man tai kainuos?
- 250Lt.
- Užeik trečiadienį pas mano motiną.
- Būtinai. Man jau metas, trečią valandą turiu susitikimą, negaliu vėluoti. - nusijuokusi tarsi prekybos agentė nubėgo link policininko, atsisuko, dar kart nusišypsojo, tačiau manęs jau nebuvo.

***

Atsiverčiau užrašų knygutę, žalia spalva buvo pabraukta šešta valanda: pietūs su ponu Evaldu. Storas gaidys, nepažiūrėčiau netgi į jo pusę, jeigu jis nebūtų Margaritos pažįstamas. Pasikasiau smakrą ir pažvelgiau į stalą nukrautą popieriais, po kuriais skambėjo telefonas.
- Dabar negaliu, po penkių galėsime trumpam susitikti, bet jeigu tu dar neturi kompiuterių, nematau reikalo.
- Kompus aš gausiu, turiu dar vieną gerą pasiulymą, lyginant su praeitu tai tikra aukso gysla. Gal galėtume susitikti greičiau, būtų labai gerai netgi dabar, nes paskui gali būti per vėlu, pažadu, jog nepasigailėsi.
- Penktą valandą, ne ankščiau, perskambinsiu. Iki.
„Erotinis masažas 869920000“. Kultūringai sugalvota. Kambarys buvo nedidelis: stalas, lova, televizorius, spinta, šviesūs tapetai šviesdavo net naktį. Už lango girdėjosi muzika. Ritmas mušė kartu su laikrodžiu, penkiolika minučių iki trijų. Apačioje nutilo muzika, iš kart po to trinktelėjo mašinos durys. Prišokau prie įėjimo, nuėmiau grandinę, atrakinau apatinę spyną. Netrukus jau gulėjau lovoje, šalia manęs stovėjo du stambūs vyrukai, už jų nugaros - Evelina. Kelis kartus trinktelėjo į veidą, mosikavo pistoletais, o mergina rausėsi spintoje. Apieškoję kambarį ir nieko neradę susižvalgė, pasigirdo pistoleto spynelės spragtelėjimas, tačiau manęs jau nebuvo.


***

Prie kasos stovėjo Antanas. Persimetėm keliais žodžiais apie orą, šeimas, paprašiau vidutinio dydžio kopūsto galvos, keturių morkų ir nuėjau prie laikraščių. Trečiadienis, vasario 11. Anekdotai buvo tie patys, kaip ir prieš mėnesį, nebus ką papasakot Danutei. Ketvirtam puslapy per visą lapą parašyta, jog Lolašvili pranašauja Pakso grįžimą. Tie patys niekai kaip ir ankščiau.
- Antanai, ar dar liko Zanavykų alaus?
- Kaip tik du buteliai, imsi vieną ar abu?
- Na duok abu, gal Andrius norės.
Gatvėje buvo keli žmonės, ėjo nuleidę galvas, pustė sniegas, tokiu oru karšta sriuba, ne tik sušildo, bet ir nuotaika pakelia.
Duris atidarė Danutė, tikrai Danutė.
- Klausyk širdele, seniai buvom kur beįšėję, šiandien teatre Madmuozel Karatyška. Ar pameni kaip prieš aštuonis metus raitėmės, renkis, padėsiu produktus, pietus paruošiu parėjęs.
- Na net nežinau, nustebinai. Turi ateiti Aurimo draugė... Tačiau noriu nueiti, juk ilgai neužtruksime, o be to kiek gi galima skubėt, dėk produktus šaldytuvan - aš greit.
- Aš tave myliu.
Atsisėdom per vidurį salės, į sceną išėjo Madmuozel. Arba aš jai tebepatinku, arba ji kalė kaip reta. Visgi ji negalėtų taip pasielgti su mano motina. Pasigirdo aplodismentai ir garsus juokas iš salės. Danutė raukšlėtu veidu nusišypsojo, dėkojančiai apkabino, tačiau manęs jau nebuvo.

***

Gerą pusvalandį prausiausi ir vėl nuėjau į virtuvę. Kamputyje stovėjo dubenėlis su silke. Ne, ačiū. Užšokau ant palangės ir žiūrėjau kaip skraidžioja muselė. Prie vartų privažiavo juodas automobilis, Evelina išlipo viena, keletą kartų paskambino į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Iššokau pro atvirą langinę ir pasileidau gatvėmis. Rusys buvo šiltas, o namo gyventojai liekni ir dosnūs. Atėjo pavasaris, neužilgo vasara. Pievose gaudau žiogus, prie prūdo - varles. O štai ir Reksas, bet aš jau medyje.