Sakau ir tau sudiev

Nežinau... tiesiog taip kartais būna,
Kad norisi tik verkt ir bėgti nuo visų.
Nors baisios bėdos ant pečių negriūna,
Vis vien skaudu kaip draskomam draugų.

Sunkus pasaulis nyksta iš sausų sausų akių,
Jas ašaros užpildo, tik save vis dar regiu.
Lietus vis plauna veidą be prošvaisčių jokių,
Tik teka bėga vilnys upeliu lygiu.

Kaip degina man skruostus šis atlaidus lietus,
Jis mėtosi lašeliais, karštais ir raudonais,
Kurie kaip tu, sudiev ištarę virsta į garus.
Nežinau kodėl taip būna vakarais žvaigždėtais.