Durys

Mano durys neturi namų
jos tik slenkstį suklupti dar turi
vietoj rankenos – orą imu
ir galvos jau nedaug – tik kepurė

pakabinta mėnulio kairėj
ir mintis jau į vakarus svyra
mano langas į nieką žiūrės
kai girgždės vėjo pirštai tarp vyrių

neteptų nei rasa nei vynu                                   
kris taurė į praeinantį dangų                               
mano kojos – taupau jas neinu
nes ir žingsnis mažiausias pabrango

vėjo vardą ant snaigės raitau,
kad varovai iš rojaus skaitytų.
mano durys – paklydusios tau
tavo akys – negrįžtančios lytys  (2 kartus)