Spalvoti sapnai mano

Sako
Spalvotus sapnus sapnuoja
Tik vaikai.

Tik vaikai ir bepročiai.

Bet kodėl regiu samanomis apklotą kūną,
Tokio žalumo, kokio prisimenu taviškę uniformą,
Belygindama paspjaudydavau
Ir tu sakydavai, žiūrėk, nes surudysią sagos.
Kodėl regiu aš rudą odą,
Kuri sakydavai - tokia jau nuo gimimo,
Tavoji motina mylėjo duoną ir kepalai
Tikriausiai dar prieš pačiai gimstant puošė delnus.
Ir mirė ji su duona, net išsiskyrus su sūnum,
Kartojo - prisiminsiu.

Spalvotai, sakoma, vaikai sapnuoją.
Ir bepročiai.

Sapnuoju kad, kaip vynas, tavo lūpos,
Paskendę tarpu samanų.
Aš pasakyčiau kokios spalvos taviškės akys
Buvo, kai įsėdai traukiniu palikdamas mane našlauti,
Bet sapnuose tu užsimerkęs.
Per trisdešimt dvejus metus imi, žmogau, pamiršti.

Spalvas sapnuoja tik vaikai.
Arba bepročiai...