Po lietaus

Lietaus nurengtos obelys,
žibintai įgiję paukščių pavidalus
giedantys naktim

Medžiai tylintys visatoje
ir visata juose
kupina kvapų

basos kojos žolės drungnume
tolstantis veidas baltoj žiedų pūgoj
ąžuolo lapuose skambantys žodžiai

iš dangaus krentančios rasos
tavo kojos basos
žolės žalume

tavo švytintis veidas, žalioj
iki skausmo efemeriškoj drobėj
paukščiai permirkę kanklių skambėjime
tavo kojos "carpe diem"mano drobėje...