Tapatybės moteriškumas

Vok/gti moters tapatybę - tik vyriškas gyvu (lyšku) mas; Gyvuliauju
tarp šerių geltonio - gysla purpurinė pamsta. O tu
kremties dėl odos sausio, šviesai kraunantis stikle.

Veidas gebenėtas lampiono šviesoje; baltas lūpos skirdis vilgomas šeriu;
Vyro nebyli mintis: ar valiotų ji kas rytą šertis,
Ar gyvulį valdyčiau jai šeriant veido rusvę - mano smakro dygė ne putlumui delno.

Vabalauja rusvą vyrą vabalynėj daigagraužių.
Moters melsvę vabalas gružloja;
Vyšnios žiedo balta po užmerktu voku miršta.

Ji - daigasodė, tenkina ir atsodina.
Suklupa vyras prie kojos depiliuotos
Ir atvirumą išgyvena:

- Žvynuotas sapnas buvo - ant akių dar iženas jaučiu.
Sapne likau pisulu tarp pisulų -
Pisulo gyvybė trėkšta moters rankos.

- Jis tik atsidavė ir aukojo: muselės, mūzelės sesers, sparnų virpėjimo dažnį,
Vyro skruoto baltumą ir santarą su moters tapatybe,
kai vyriška en kartų žūvo.

Ji lyg išvietės muselė, rami kakoja kitiems žiūrint,
Be baimės kakši į sienas kuria nors kūno dalimi,
Spygauja išvydus kakšlę ir liaujas būti ties moters takš.