iškeliauju sąnariais sutrupintais nuo
laiko į žiemą jos sudiržusiais keliais
prarasti tavęs kaip ąsotis šukių netenka
rasoju mažyčiais žiedais raudonėjant
dylant vakarams į rytus tinklainėms
lapų mandalas kalbu ir apeinu
tris kartus apie savo mintis po dubenį
braidau tavąsias saules apkloju savim
suraižytais būgnais timpanais rankų kalba
bijau pasakyti ne tai ir ne tas gali
rėžius kūno išgirsti įskaityti senatvę
veide įžvelgęs purvą panagių tamsoj
praeisiu vandens atspindžiais pro tave
vandeniu virsiu į miestą tavo įžengusi
raudona jūros puta baigtį pranešiu
nekalbėsiu - žuvys balsą surinko
sulipdė į dumblą dabar teturiu tris
naktis tris dienas tavo veidą ištart