Monumentalūs pašnekesiai prieš miegą (Hipnozė)

Kai aš buvau mažas
Mano oda buvo labai plonytė
Ir žmonės pasisodinę ant kelių
Žiūrėdavo kiaurai pro -
Kiaurai pro - -

Kraujagyslių ir kapiliarų žemėlapiai
Iki baltumo sumuštos rankos
Dykumos rožės ant kojų
Kvepėjo asbestu o gal zelionka
Nebepamenu

Kai aš buvau mažas
Dažnai žiūrėdavau užsimerkęs
Nes bluostas dar nebuvo išsivystęs
Rudimentinis vokų popierius
Buvo toks skaidrus
Kad galėjai pastebėti kaip po sočių pietų
Aplink lėliukę vyniojasi baltas akių skystis

Kai aš žiūrėdavau užsimerkęs
Būdavau mažas
Ir dideli minokliai aplipę šuns plaukais
Rodydavo tai ką norėjau išvysti

Turėjome didelį sodą
Kuriame moterys medvarlės
Galąsdavo liežuvėlius
Ir tvarkingai gražiai laipiodamos
Avilių kraštais pjaustydvo medų
Liežuviais ir žvilgsniais
-
Jos netyčia (bent jau man taip rodės)
Įpjaudavo viena kitai šlaunį
Ir taikiai čiulpdavo kažkokį nespalvotą skystį
Visą užnuodytą kraują
Kuriuo būdavo pripildytos
Dievo

Kai aš buvau m.
a.
ž.
Kai buvau a. m.
ž.
Turėjome didelę pavėsinę

Kurioje degdavo mangustai
Žaidžiantys kurtizanės rankovėje
Ir vyrai triušiai iš viengungių klubo
Juodai gerdavo
Juodai gerdavo tamsiai baltą ryžių
Spiritą

Kai aš buvau mažas ir šlapindavausi
Sėdėdamas ant krėslo ir žiūrėdavau
Į sukrešėjusį apskritimą ant pilvo
Sužinojau kur yra žemės centras
Kur yra žemės centras
Kur bambos taško spinduliai atveda driežą
Ir jis jaukiai susisuka ten lizdą


Balsas iš vidaus sakydavo kad mano mama
Yra muzikinėje dėžutėje
Kad ji yra dvylika kreidos gabaliukų
Kai aš glostydavau triušius laikydavau
Jų plaukuotas rankas
Ir prisigėręs spirito smigdavau žemėn
Ji tvarkingai apvedžiodavo
Mano kūno kontūrus