jie nemoka gyventi
(ties šeštuoju įtrūkiu myliu tave)
buvo uostas ir buvo raudojimas ties šeštuoju
atoslūgiu irstantis veidas
aš eilėraštis jau nealsuoju
mano dievas tik tyruose aidas
žodžiais žaidžia
pabėgusį kraują ir uostamiesčiu tekančią rūgštį
mano liūtys liūdėt nesiliauja
ant sušlapusių dievo degtukų
taip sutrūksta
eilėraščio ritmas ir į mano plyšius ima snigti
prasagstytu tavim tarsi sirgtų
mūsų dievas suvertas ant smilgos