Ketveri metai ar nostalgija?

Jau ketveri metai,
Kai supasi lopšy –
Vienatvės rutuly.

Jis vaikšto atbrailom
Nuo nulio iki O

Ji vieversiu gimsta,
Sukasi palengva,
Sukasi,
Sukasi
Mėnesienos žiede

Patyliukais įkūnija aistrą
Ir traukiasi į rudenį,
Į gruodį, krenta lapais,
Išnyksta
Ir kvepia lelijų žiedais
Mėgstamiausiais

Jo ir jų.
Nesurištum gijom
Plevėsuojamom vėjų
Kedenančius plaukus
Garbanotus ir tiesius
Kvepiančius metais
Ketveriais.

Jau tiek metų
Jie slepiasi už širmos

Rūko tą patį vanile
Kvepiantį cigarą
Ir glaudžiasi viens prie kito
Vienas prie vienos
Kita prie kito barjero

Jau ketveri metai,
Kai ieško viens kito
Tarp žvaigždžių.
Jau ketveri metai,
Kai kvepia rudeniu
Ir virsta lapais
Iškrentančiais rugsėjį.
Pabaigoj.