Aliuzija apie jaukumą.Istorija apie žirkles (labai panašias į Dausų manikiūrininko)

Septynis kartus atmatavo
Tada ėmė ketvirčiuoti
Duonos kepalą
-
Vyno pripylė į stiklines žuvis
Be giesmės
-
Patiesė baltą maršką
Baltai sukruvintą sijono drobulę
Septynis kartus atmatavo ir kirpo
Nagus

Madmuozele

O jie taip gražiai žydi pavasarį
Apvedžioti langai su vitražais
Jie apauga jazminų girliandom
Groja vėjo užkliudami groja
Kaip mirtis riešutynuose kvepia
-
O jie taip gražiai žydi pavasarį
Apvedžioti veidrodžiai su vitražais
Jie nuogi tarsi arfa Eolo
Atspindi iki baltumo nubrozdintus
Manikiūrininko delnus

Madmuozele

Šypsai sakydama
-
tukąsksukąs siūlą
tukąsksukąs siūlą

Ir veri į adatą pamėlusią myglą viržynų
Į tą mažą
Į tą mąžą skylutę veri
Juodą vyšnių alpulį
Languotas žąsų (iš) ganytojas

Į tą mažą
Į tą mažą
Adatos skylutę įveri upę ir siūni
Mano šventinį rūbą bepročio
Mano rūbą raudos poeto

Madmuozele

Su juo aš toks nuogas toks nuogas
Nuogesnis už arfą Eolo
Mano kaulai prakaituoja riešutynų lietum
Mano oda kasdien tolimesnė šviesai

Pasiemu žirkles
(Panašias ir Dausų manikiūrininkas turėjo)
Ir be dezinfekcijos baimės

Daužau naguose savo atspindžius
Jie tokie negražūs
Dainuoja

Ketvirčiuojamiems įpyla vyno
Seka pasakas
seka
Kaip raudonai tą vakarą degė langai

Madmuozele

mano bepiršte.