drabužio kloste apgobusi mylimojo galvą,
įkniaubusi jo veidą į savo liauną krūtinę
žalsvais šviesolaidžiais šaligatvį nusėja –
drumsčias naktinėjančių drugių ramybė –
tiek liepžiedžių pabiro – pintines pririnktum..
mylimoji, nekeliausim – viskas atrasta,
nelauksim – visa jau sulaukta..
nuogi pečiai – kaip lengva tverti lietų
ir dviese nešti mėnesienos suñkį..
apsikabink, mylėk – ir mūsų neišskirs
gatvės rekonstrukcija nei miesto apgultis..
- - -
..kada nesimiegos
parodysiu nuošalų skersgatvį -
ten – iki stogų įsimylėję stiebias –
liepa ir senamiesčio žibintas..
Man dvi paskutines eilutes, jus man atleiskit jei as klystu, tai nerealiai asocijuojasi su Rimo Buroko eilerascio epizodu. Jei manote,kad as klystu, mielai priimsiu irodymus.
<br>O siaip, tos dvi eilutes graziausios is viso kurinio, tik ,sakau, gaila, bet man tai R.Buroko kuryba kvepia.
visgi pavadinime meijle kažkas negerai,.. ar tiks paprasta meilė?
<br>beje ne kiekvieno kompas ń riestinį kirtį vienodai parodo,.. bet gi kaip gražu - liepa ir žibintas!..
<br>:)
uj. čia, berods, apie meilę. beveik atitinkantis dabartinę būseną. gerai, kai laiku ir vietoje. taip. tik va niekaip nesibalsuoja. ir dar paspaudžiu ranką už \"mėnesienos suñkį\". ech, tie .. [dvitaškiai] :) kai kuriose vietose šiek tiek veliasi ant liežuvio žodžiai. o gal čia tik man :)