Tautosaką prisiminus

Jau geriau,
tetulyt,
poterius kalbėtum,
nes netiek davatkų,
kiek giedoriai springsta:
o jūs tik neimkit
mano arklio,
Dievas mato-
mano nekaustytas--

-negalvoj tamsta,
nes klebonijos tvartas
jau trečia para kaip
po gaisro,
o smilksta visdar.
Netruksim ir tavo,
tetulyt,
Jokūbėlį
po velėna pakišim,
nes meldžias tik rytą- vakarą:

“O Vilniuje tiek daug panelių,
išsipusčiusių,
kvepiančių,
bet nė vienos
tokios gražios
kaip Tu nesutikau.. „