Labas, pasijuokim?

Juokiasi katytė,
kvatoja katinas,
juokiasi žolė, kaminai, namai, plentas raitosi iš juoko ant žemės, bandelės kepyklose plyšta juokais, nejuokais perplyšta kelnės, žvengia žirgeliai lankoj, juokiasi puodas, kad katilas juodas, juokiasi kavos servizas, autoservisas irgi šypsosi, dreba iš juoko varikliai - benzininiai, dyzeliniai, turbodyzeliniai, turbobenzininiai, elektros varikliai, garo katilai, vejo malūnėliai, kavos malūnėliai, Stulpino malūnas, rašytojas Malūkas mala juokus...
Senas radijas juokiasi nuolatos - rodo savo pageltusius klavišų dantis; Marijonas Mikutavičius juokiasi kameros akivaizdoje, operatorius tyčia judina kamerą (gal jis vemia), Marijonas blaškosi po visą kadrą  kaip šūdas eketėje; nesuklijavau savo bato ir jis klastingai šypsosi, kol nutaikęs progą kanda į bordiūrą ir sarkastiškai sako: "chžhaaąą". Suskis. Vakare suklijuosiu. 
    Nutyla. Užsičiaupia. Nustoja šiltai kliurkti šilto vandens čiaupas, užsičiaupia kolegos, po kavos gėrimo plaunantys puodelius, ties valymo įrenginiais skraido būrys užsičiaupusių musių, debesys užčiaupia akinančia Saulę (Tavo noru), žirgai, katinai, velniai, Malūkas, varikliai, katilai, generatoriai, transformatoriai užsičiaupia, tik senas radijas tebėra geraširdiškai banaliai atmetęs apatinę lūpą.
    Lyja, o gal tik lis, verks debesys, malūnėliai, plaukai, stogai, akys, skalbiniai, kino žiūrovai...
"Jūs visi tokie nepastovūs" ,- sako senas radijas ir išsineša savo gelsvą šypseną į palėpę.
    O tuo metu... kad jūs žinotumėt, tuo metu močiutė nusiperka maišelį saldainių "Arachisas cukruje" - tokių įvairiaspalvių pupelių... Užlipa ji į ketvirtą aukštą, ieško buto raktų, o gal neieško, gal ne raktų, gal...  Maišelis krenta ant laiptų, pratrūksta, saldainiai byra laiptais, melsvi, rausvi ir kitokie šokinėja pakopomis: "chi - cha - chy - cho - che...", byra visiems už apykaklių, o damoms, žinoma, įkrenta į dekolte, tai žinoma... taip taip, kiekvienai po saują...
Krenta ant klaviatūrų, renka atsitiktinius numerius ir tekstus, byra į sriubas, kepsnius, batus, visi nusiauna basi, chi chi chi, katinai ridinėja tuos žirnelius plentais, eismas sustoja, vairuotojai keikdamiesi lipa lauk, bet paslysta ant žirniukų ir gali tik juoktis vienas iš kito... Nėra kur skubėti, todėl jie ima saldainius ir valgo. Net žirgai ir kengūros ganyklose pradeda tuos saldainius kramtyti... Ypač juokingai kramto karpiai ežere: sustoja poromis po du ir spjaudo saldainį viens kitam tiesiai iš burnos į burną ir atgal... Juk matei, kaip karpiai žaidžia tenisą? Eik, eik?! Chy, geriausias vaizdas, kai tą daro veidrodiniai karpiai, ypač kai jų susirenka daugiau negu keturi: jų šonuose viskas atsispindi, vietoj keturių atrodo penkiasdešimt šeši, slysčioja ant parketo, saldainių nebepagauna, žiopčioja pro šalį... chy - chy - chy, toks virtualus karpių spiečius, gali netverti nejuokais!
    "Taip ir žinojau", - sako močiutė. "Saldainioptikai nemelavo".  Ji pagaliau atsirakina savo butą ir dingsta už durų. Po kurio laiko ji vėl pasirodo su šelmiška šypsena "galvojate, tai jau viskas? Che-che...". Atsidaro stogo liuką ir išlenda ant stogo. Žiūrint iš toli tarp antenų stiebų ji panaši į futbolo vartininkę. Įsibėgeja ir spiria. Didelis maišelis spalvotų arachisų cukruje, toks panašus į margą kamuolį, staiga pavirsta spalvotu skaniu fejerverku.
    Miestas kvatoja.
Juokiasi močiutė,
anūkė,
šuniukas,
katytė,
pelytė
ir ropė, kurios jie, apimti juoko, niekaip nebepajėgia išrauti.