Žuvys

Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje A. Grybauskas buvo vertinamas kaip vienas ryškiausių jaunų poetų. Išleido rinkinius „Spalvoti nuotaikų žibintai“ (1976), „Bandymai apkabinti“ (1978), „Atklydimai“ (1983), rinktines su naujais eilėraščiais „Mugė“ (1988), „Apžvalgos spiralė“ (2006). Po ilgokos pertraukos – naujų eilėraščių knyga. Gyvas reagavimas į gyvenimo reiškinius, natūrali visuomeniška laikysena, šerpetota poetinė kalba, dabarties ir istorijos gaivūs apmąstymai – įspūdingi šio rinkinio ypatumai.

Už eilėraščių rinktinę „Apžvalgos spiralė“ poetas šių metų Poetiniame Druskininkų rudenyje apdovanotas „Jotvingio“ premija“.


Galingai startavęs ano šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje ir iš karto įsiveržęs į pastebimiausių poetų gretas, vėliau Almis Grybauskas tarsi pritilo, Nepriklausomos Lietuvos laikais nebeišleido nė vieno naujų eilėraščių rinkinio. Tik dabar. Kūrybinės aistros požiūriu naujoji knyga nenusileidžia ankstesniesiems Almio Grybausko kūriniams. Poetinės kalbos intensyvumu vietomis galbūt juos net lenkia. Eilėraščiai veriasi tikrąja poezijos prigimtimi – jie kuriasi iš kalbos, vietomis šiurkščios ir šerpetotos, prisodrintos senžodžių, tarmybių ir naujadarų, galima sakyti, kad būtent kalba dažnai yra tikrasis jo tekstų prasmių kūrėjas. Tai poezija, sklidina kultūrinių, istorinių užuominų, aliuzijų ir reminiscencijų. Ir drauge labai „neknygiška“, visuomeniškai aktyvizuota ir netgi, gali sakyti, politiškai angažuota. Istoriko išsilavinimas atveria poetui, jo paties žodžiais tariant, ypatingą „apžvalgos spiralę“, leidžiančią pažvelgti į tautos ir jos kalbos lemtį ir būsenas laiko klodų sąvartose. Chaose jis mato tvarką – tegul kartais ir negailestingą tvarką, neleidžiančią pasiduoti skepsiui ir sarkazmui „gastronomų šviesoje“ ir laikinų dalykų menkystės akivaizdoje.

Gera, stipri orios ir stojiškos poezijos knyga.

Antanas A. Jonynas