Žemjūrės burtininkas

Nors apie Uršulę K. Le Guin girdėjau vien teigiamus atsiliepimus, vis nesiryždavau pradėti skaityti jos knygas, išverstas į lietuvių kalbą. Ir tik paskatintas vieno žmogaus, tiksliau susižavėjęs, kaip ji rimtai žvelgia į Uršulės sukurtą pasaulį ir jame esančią magiją, radau bibliotekoje šią knygą ir pats pasinėriau į tą pasaulį.

„Žemjūrės burtininkas“ kaip ir likusios trilogijos dalys yra trumputė knyga, vos 140 puslapių. Skirta daugiausia dviems vakarams. Tačiau kokiems vakarams!

Nuolat besikeičiantys žmonės, vaizdai pakeri nuo pat pirmųjų puslapių. „Žemjūrės burtininkas“ - tradicinė fantasy knyga, kurioje susidūria amžinai tarpusavyje besiriejančios blogio ir gėrio pusės. Viskas, kas ten atsitinka, turi nesugrąžinamas pasekmes. Todėl ir pirmoji knyga pasakoja apie jauną burtininką, išmaišiusį visą Žemjūrę ir bandantį ištaisyti savo klaidą. Paukštvanagis gimė Gonto saloj-kalne. Gal būtų visą savo gyvenimą praganęs ožkas, jei ne kitas burtininkas, Odžionas, supratęs, kad Paukštvanagis turi savyje ypatingų galių. Šiek tiek pasimokęs pas Odžioną, ambicingų planų skatinamas, Paukštvanagis (tikrasis vardas - Gedas) išvyksta i Rouko salą, kurioje yra burtininkų mokykla. Ten netrukus išryškėja jo gabumai, tačiau būdamas vis dar vaikas panori įrodyti esąs geriausias tarp mokinių, atveria šešėlių pasaulį. Nuo čia ir prasideda tikrieji Gedo nuotykiai Žemjūrės pasaulyje.

Nors „Žemjūrės burtininkas“ jau tapo klasika fantastikoje, negalima kategoriškai teigti, kad ji skirta tik paplaukusiems, savo pasaulėlyje gyvenantiems, fantastams. Ją vertėtų perskaityti visiems, pasiilgusiems naujo požiūrio į pasaulį, mėgstantiems gamtos vaizdus ir galiausiai tiems, kurie nė velnio nežino, kas yra fantasy. Tai puiki knyga pradėti pažintį su šiuo žanru.

Ši knyga yra išleista ir Eridano. Jos yra analogiškos, nes ta pati vertėja, tačiau Eridano leidime yra dar ir keli apsakymai. Skirtumas tarp jų yra 10 metų.