Vidurnakčio vaikai

“Vidurnakčio vaikai” – didžiojo pasakotojo, istorijų konservavimo meistro, Salman Rushdie čatnis*. Žalio čatnio stiklainiuose uždaryta istorija apie žmogaus likimą, kuris buvo šalies likimo atspindys, daugybės gyvenimų istorija, lyg indiškas maistas – pilna saldžių kvapų ir aštrių prieskonių.

Viskas prasideda vieną vidurnaktį, kai paskelbus Indijos nepriklausomybę gimsta tūkstantis ir vienas vaikas. Tai vidurnakčio vaikai, nepaprasti vaikai, dėl stebuklingų savo gimimo aplinkybių įgiję stebuklingų galių - vieni jų skraido, kiti keičia pavidalą, keliauja laiku. Ši knyga apie juos ir ypač apie vieną iš jų - Salymą Azizą, vaiką su didžiulę nosimi, nepaprasta nosimi - ji gali užuosti žmonių jausmus. Per šio Mėnulio trupinėlio istoriją, autorius pasakoja dviejų, ką tik gimusių valstybių, Indijos ir Pakistano pirmųjų dešimtmečių istoriją.
Tai ir istorijos pamoka, ir graži pasaka, kurioje daug magijos, stebuklų, neįprastų įvykių ir žmonių, kurių likimai liūdnai pasakiškai. Net stebuklingųjų vidurnakčio vaikų vienintelė paskirtis yra būti sunaikintiems, ir Salymas ir paskutinis iš jų. Dabar, mirdamas čatnio fabrike jis konservuoja savo, savo šeimos bei Indijos ir Pakistano istoriją.

S.Rushdie pasakojama istorija kupina netikėtų vingių, tragiškos ateities nuojautų, užuominų. Tai alegorija, pilna mistinio realizmo, simbolikos bei ironijos. Kiekvienas veikėjas čia turi savo magišką istoriją, o iš šių istorijų Rushdie pina visą pasakojimą, susiedamas jas su realiais Indijos istorijos įvykiais, nesibaimindamas išsakyti savo neigiamo požiūrio į tuometinius politikus, dėl to nuo Indiros Gandi laikų iki šiol šis romanas tebėra uždraustas Indijoje. Ir vis dėlto tai ne politinis romanas.

Galbūt vieną dieną pasaulis paragaus istorijos konservų. Kai kuriems gomuriams jie gali būti per stiprūs, jų kvapas slogus, iš akių gali ištrykšti ašaros: vis dėlto tikiuosi, kad apie juos bus galima pasakyti, jog tikrai yra tiesos skonio… kad jie, nepaisant nieko, pagaminti iš meilės.

1993 m. šis romanas gavo “Booker of Bookers”, taigi yra geriausia iš visų knygų, per 25-erius metus gavusių Bookerio premiją.

“Vidurnakčio vaikai”, kaip ir kitos S.Rushdie knygos, nėra lengvas laisvalaikio skaitalas, įmantrus stilius kartais gali būti per sudėtingas paprastam skaitytojui. Ne visi sugeba pabaigti šio rašytojo knygas. Bet jei norite tikrai geros knygos, kviečiu paragauti Salman Rushdie žaliojo čatnio.


* Aštrus padažas