
Praėjo keleri metai, ir bardų muzikos gerbėjai sulaukė dar vieno didžiulio ir išsamaus leidinio. Tai bardų muzikos vaikams klasika. Šioje knygoje pristatomi svarbiausi šio žanro autoriai ir jų kūriniai vaikams per daugiau nei 30 metų.
Pirmą kartą V. Kernagis S. Gedos žodžiais „Baltojo Nieko“ dainelėse kalbėjo su vaikais, kaip su suaugusiais, draugais ir bendraminčiais! Pirmą kartą Jaunimo teatro scenoje spektaklio „Bebenčiukas“ aktoriai ne tik vaidino, bet ir gyvai grojo bei dainavo! Aktoriai V. Petkevičius ir K. Smoriginas parašė spektaklio muziką. Toks muzikalus bendravimas scenoje leido kalbėtis su vaikais be galo artimai, žaismingai ir įtaigiai. Ne vienos vaikų kartos širdelėse liko skambėti šio spektaklio dainos. Šią teatrinę naujovę perėmė ir išvystė „Keistuolių“ teatras, o knygoje pristatoma teatro vadovo ir vieno iš įkūrėjų A. Giniočio kūryba vaikams. Galite tik akimirkai įsivaizduoti, ko netektų Lietuvos žmonės, jei nebūtų „Keistuolių“ teatro spektaklių vaikams, jų dainų ir įrašų. Kai „Keistuolių“ vaikiška publika užaugo, ir teatras pradėjo statyti spektaklius jaunimui ar suaugusiems, neatsitiktinai pasikvietė S. Mykolaitį statyti spektaklį apie Mikę Pūkuotuką. Šis netikėtai pasitraukęs iš gyvenimo aktorius daug, įvairiai ir aktyviai kūrė vaikams. Pats vaidino, rašė dainų tekstus, kūrė spektakliams muziką, režisavo. Tai buvo vienas talentingiausių ir įdomiausių paskutinio dešimtmečio kūrėjų, o knygoje pristatomas jo dainos vaikams.
Gediminas Storpirštis
Šis Gedimino Storpirščio sudarytas Lietuvos bardų dainų rinkinys vaikams yra puiki galimybė ne tik sudominti vaikus gitaros muzika ir dainomis, bet ir priminti jiems, kad gražus muzikavimas gali susijungti su didžiąją poezija - tiek klasika, tiek nūdienos poetų kūriniais. Man regis, vaikų literatūros atgimimas ir didžiulis susidomėjimas ja mūsų dienomis iš dalies gali būti siejamas su įtakomis, kurias vaikų literatūrai padarė muzika ir teatras. Be abejo, egzistuoja ir atvirkštinis šios įtakos ryšys. Kad ir kaip būtų, kaip be įdomios istorijos nesukursi geros vaikų literatūros, taip be gražaus teksto ir į širdį tiesiai įstringančios melodijos nesukursi geros dainos vaikams.
Vytauto Kernagio, Vido Petkevičiaus, Gedimino Storpirščio, Aido Giniočio ir mus, deja, palikusio Sauliaus Mykolaičio dainos vaikams yra neužmirštamos. Tikiu, kad jos paskatins ne vieną vaiką prisilytėti prie gitaros ir poezijos.
Leonidas Donskis