Sisifas

Ir tikrai, F. Rachline puikiai pajuto senovės Graikijos dvasią, jos kultūros ir papročių subtilybes. Skaitytojas nevarginamas smulkmenomis, tačiau jų nepritrūksta. Tiesiog visko pakanka, kad suprastum tada gyvenusių žmonių papročius, pasišventimą valdovams, atsidavimą vienas kitam.

Visas romanas – tai vienintelio Sisifo troškimo įgyvendinimas. Ta užgaida – didžiulis bokštas, apie kurį žinos visų žemių gyventojai, kuris bus matomas iš tolimiausių kraštų. Šiam tikslui pasiekti, Sisifas aukojo Olimpo šeimininkams gyvulius, o pačios statybos pareikalavo ir žmonių aukų.

Sisifas buvo protingas, gudrus ir geras valdovas. Jis sugebėdavo be kraujo praliejimo užkariauti svetimas žemes. Jis išsisuko iš mirties ir pragaro gniaužtų. Mėgavosi gyvenimu, moterimis, žavėjosi naujais išradimais ir grožiu.

Senovės pasakojimai ir legendos neapseina be fantastikos elementų, tad ir šis romanas priskirtinas fantastikai, tik labai skoningai ir maloniai skaitomai. Lengvas ir įdomus popietės skaitalas.