Sapnų liudininkas

Nauja, jau dešimtoji, poeto knyga. Joje jis lieka ištikimas savo temoms: tėviškė, artimi ir matyti žmonės, ateities ir praeities kolizijos.

Tai nėra atradimų knyga, tik malonu matyti, kaip žmogus nuosekliai kuria, tyliai ir paprastai. Eilėraščių ritmas, tiesa, trūkinėjantis ir gana intensyvus, tačiau jaukumas išlieka.

Būtent tokių knygų, tokių miniatiūrų, refleksijų dėka ir laikosi didžioji poezijos dalis, o ir žmogus, ją rašantis.