„Taigi: esu iš Niujorko, mano mama — viduriniosios klasės žydė, o tėvas kilęs iš baltųjų sluoknių dugno; jie išsiskyrė, kai man buvo dveji, mama visą laiką buvo bedarbė ar beveik bedarbė, o tėvas nepadėjo ar beveik nepadėjo manęs auginti; mums visada viskam trūkdavo pinigų ir, kiek prisimenu, mano vaikystė buvo ištisas paramų ar specialių nuolaidų sūkurys.”
Taip apie save kalba Elizabeth Wurtzel, 32 metų dviejų knygų — „Prozaco karta” (1994) ir „Kalė” (1998) — autorė.
„Prozaco karta”, tapusi kultine knyga Amerikoje ir daugelyje Europos šalių, pasakoja apie didžiulę tuštumą, kurioje atsidūrė jauni amerikiečiai, užaugę „gėlių vaikų” ir kiek vyresnės kartos šeimose. Pasaulyje, kuriame nebeliko nieko pastovaus, žmonių santykiai per daug trapūs, kad būtų ilgalaikiai, intymumas yra tik iliuzija, o seksas gali atnešti mirtį, labai sunku sukurti savo identitetą, leidžiantį išgyventi. Elizabeth slapstėsi nuo klasės draugų, pjaustėsi kojas, lankėsi pas psichiatrus, vartojo vaistus, o galiausiai bandė nusižudyti. Ar prozacas taps išsigelbėjimu jai ir 6 milionams jį vartojančių žmonių?
„Prozaco karta” tęsia amerikiečių depresijos literatūros tradiciją — po J.D.Salingerio „Rugiuose prie bedugnės” ir S. Plath „Stiklo gaublio”.
Prieš pradėdami skaityti šią knygą – gerai pamąstykite, ar tikrai to norite. Ir – ar galite sau leisti šią pramogą.
Beveik keturi šimtai puslapių apie depresiją. Jokio optimizmo, vien tik skaudūs jaunos merginos išgyvenimai.
Visos memuarinio žanro knygos yra kažkuo panašios. Atrodo, jų autoriai spekuliuoja savo gyvenimais, žarsto patarimus. Kiekviename knygos puslapyje tarp eilučių paslėpta informacija — skaityk ir mokykis, kad tau taip nenutiktų.
Bet — nuo depresijos nepabėgsi, kad ir kaip besistengtum. Depresijos nepasirenki, kaip gali pasirinkti gerti ar negerti. Mažametė Elizabeth nuo jos dar mėgina gintis, klausti savęs ir kitų „už ką?”. Nors ir pripažindama depresijos genetinį paveldimumą ir aplinkos įtaką šios ligos vystymuisi — ji jaučiasi niekam tikusi. Neverta net ir ją užpuolusios ligos.
Kol galų gale ją įsimyli.
Keista, bet aš mylėjau savo depresiją... Mylėjau ją, nes man atrodė, kad tik ją ir teturiu.
Ji mėgaujasi ja. Mėgaujasi nustatyta diagnoze — atipinė depresija. Taip, kaip anksčiau mėgaudavosi įvykusiu persileidimu. Taip, kaip vėliau mėgausis nepavykusiu savižudybės bandymu.
Ir – pagaliau. Nuo ankstyvos jaunystės kovodama su depresija, Elizabeth pagaliau gauna viltį. Viltį, pavadinta
Prozacu. Ar jis taps išsigelbėjimu? Į tą klausimą neatsakoma. Netgi — priešingai, knygos pabaigoje autorė pastebi, kad Prozaco vartojimas tapo madingas. Tai jų Generation X skyriamasis ženklas.
Kaip ir visų kultinių knygų atveju — Elizabeth Wurtzel tiesiog pataikė. Jos knyga pasirodė netrukus po legendinės Nirvanos lyderio Kurto Cobaino savižudybės. Aišku, būtų absurdiška manyti, kad šią savižudybę autorė numatė. Ne, bet... Dirva šiai knygai buvo paruošta deramai.
Knyga turi keistą poveikį savo skaitytojui. Net jei iš pradžių ji pasirodo
tiesiog įdomi, vėliau puslapis po puslapio jį
įtraukia. Elizabeth aprašomi išgyvenimai atrodo tokie matyti, girdėti, nuolat patiriami. Mus irgi palieka tėvai, vaikinai ir draugai, mes irgi kartais nenorime lipti iš lovos. Taip pradedi galvoti — o gal ir aš...? o gal ir man...? Depresija?Tiesus kelias į paranoją ir hipochondriją.
Todėl knygos iš tikrųjų nerekomenduočiau nestabilios psichikos piliečiams. Jų pačių labui.
2010-03-04 12:32
mhm...knyga gera...paskaitai ir pats uzsimanai tapt ypatingu - sirgti depresija :)
2009-11-17 22:33
Taip įtraukia, kad nori skaityt ir skaityt. Ir šiaip, skaitydamas įsijauti lyg pati tn būtum ir viską išgyventum. Labai gera knyga. 10 balų.
2009-10-07 22:52
Perskaičiau, bet man kažkokių labai ypatingų jausmų nesukėlė. Kaip tik gerai skaityt depresuotam žmogui. Bent jau man patikdavo, kai būdavo liūdna, ėmiau šitą knygą ir taip tarsi pažvelgdavau į save iš šalies ir... atsiribodavau nuo problemų. :>
2008-03-14 17:25
tik prasejau skaityti sia knyga. as pati vartoju antidepresanus(kurie, kaip manau mane gali palauzti ir/ar visai pribaikti) ir dar turiu kazkokiu psichoziniu sutrikimu. ir tikrai nemanau kad si knyga gali padaryti blogiau. beto ji man padeda susivokti kad tai TIKROVE
2005-07-04 13:59
knyga labai patiko. Daug man artimų minčių.
2005-05-30 21:32
p.s. is visos knygos man labiausiai patiko epilogas ir pabaigos zodis
2005-05-30 21:31
nesukelia ta knyga jokios depresijos. mane net truputi uzkniso ta depresuojanti boba. aisku, sergancio zmogaus gaila, bet ne daugiau.
2005-05-26 21:05
gera recenzija . tikrai gera. kaip naujas weidrodis atspindi knyga....
love,
eve
ps> niekada> nemanau taip...
2005-05-23 09:52
Ironiškai. Su užtaisu:)
2004-06-28 17:43
mhm.taip . butent-knyga tiesiog itraukia.. tiesiog knyga,sukelianti depresija. Is jos tiesiog sunkiasi bloga ir niuri nuotaika. skaiciau sia knyga pries pora metu- taip man buvo tada 16-ka. depresija, noras zudytis ir kt. knygoje aprasomi dalykai tada atrode- wow!!!
tuo metu l.patikusi knyga.
laikui begant blanksta.. recenzija man labai patiko
2004-05-13 00:08
gera recenzija.bet manau,kad,kai tau šešiolika-knyga yra kažkas tokio.. ..vėliau-knyga ir tiek.
2004-05-12 14:33
aš tau duosiu mona lisa su slyvų kompotu. negalima :)
2004-04-23 23:11
Knyga labai gera, skaitydama truputį per daug įsigyvenau į herojes gyvenima(gal tiesiog viskas per daug panašu).
2004-03-03 16:41
Lyginti galima viską, net Mona Lisa su slyvų kompotu :)
2004-03-02 14:26
Ghah, neįtikėtinas mėšlas, šita knygutė. Tinka nebent pūkuotagotukėms, kurios persiklauso "Evanescence" ir persifantazuoja, kad yra labai depresuotos ir kitaip cool.
Lyginti šitą makulatūrą su "Prisukamu apelsinu" yra paskelbti pasauliui, kad lygintojas ni velnia nesusigaudo knygose.
2004-02-29 18:51
ne..tikrai ne vadovelis kaip susirgti..skaiciau sia knyga ir ji tikrai man paliko dideli ispudi..nezinau kodel zmones sako, kad ji daro didele itaka psichologinei busenai..as tos itakos nepajauciau..o gal jau ir buvau tokia, kaip ja pajute..arba nepastebejau..
bet vis tiek..labai gera knyga:]
2003-11-13 18:12
Man visada patiko tokia depresinė literatūra("Rugiuose prie bedugnės","Tamsus nakties paukštis" ,"Prisukamas apelsinas" ir tt...Gera knyga,tik nebandykite to namuose...:)
2003-11-03 20:26
aš skaičiau šią knygą prieš gerus dvejus metus tuo metu, kai man pačiai buvo sunki psichologinė būsena, tačiau dar ir dabar galiu tvirtinti, kad tai viena geriausių mano skaitytų knygų, juk atsibosta žiūrėti į gyvenimą pro rožinius akinius...
2003-11-02 23:10
vadovelis "kaip sirgti"..
2003-11-02 21:16
na,skaičiau ir..kai buvau 16-patiko..
buvo tarsi 'mano biblija'..
o dabar..kai atsiverčiu..
na,niekada nerekomenduočiau nestabilios psichikos ir šyzikams visiems..
nes gali kilti noras persipjauti venas..
bet..verta pabandyti,jei tau 14-18 metu, manau..