Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis

Štai kas atsitinka, kai kraustaisi į naują butą. Pasirašo poezijos knyga. Pasak paties poeto: „Ši knyga pasirašė vieną pavasarį, kai, aštuoniolika metų išgyvenę viename Vilniaus rajone, turėjome išsikelti į kitą. Sykiu tai sutapo su keliomis mano paties kelionėmis į svečias šalis (...) Norėčiau, kad žmonės skaitytų ją kaip vieno pavasario knygą“.

Knyga puikiai išleista ir šilta, ją malonu laikyti rankose, iliustracijoms panaudoti dailininkės Daivos Kairevičiūtės darbai ir jų fragmentai.

Visi, susipažinę su Sigito Gedos kūryba, neras čia nieko ypač naujo. Gal šiek tiek daugiau drastiškumo, daugiau paprastos buities, gyvenamosios aplinkos detalių (visgi persikraustymas – ne juokai). O visa kita po senovei: kunkuliuojanti energija, kultūrinės aliuzijos, reminiscencijos. Verdantis poezijos katilas.