Pievagrybių testamentas (Juodieji baltai pas keltus)

Latvijos rašytojos romanas, skirtas visiems, kurie kada nors lenkė nugaras svetimoj šaly. Nesvarbu, ar tai buvo grybai, ar alyvuogės su apelsinais, ar koks McFoodas (man tai buvo braškės)...

Ne veltui knygos paantraštėje kalbama apie "juoduosius baltus". Tai žmonės, kurie, negalėdami pragyventi savo tėvynėje, kaip pigi darbo jėga važiuodavo į užsienį. Knygoje kalbama ne tik apie latvius. Lietuviai, estai, rusai, ukrainiečiai - visų laukė tas pats: varginamas darbas, nežmoniškos gyvenimo sąlygos, patyčios, tarpusavio rietenos.

Tačiau, nepaisant niūrios temos, romanas parašytas labai gyvai, linksmai ir vaizdingai. Puikus stilius, nenuobodi pasakojimo maniera įtraukia ir dėl itin gero Dzintros Irbytės vertimo.

Knyga ganėtinai marga ir įvairialypė: joje esama Airijos istorijos bei latvių mitologijos ir tautosakos intarpų, vaizduojamas žmonių tarpusavio elgesys ekstremaliomis aplinkybėmis. Negana to, tie, kurie neskaito grožinės literatūros, tegu nusiperka šią knygą kaip kulinarijos vadovėlį. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamas šmaikštus patiekalo iš pievagrybių receptas. Skanaus!

P.S. Už šį romaną autorei Latvijoje buvo suteiktas 2002 Metų žmogaus vardas.