Gana žinomo literatūros profesoriaus knyga, kurioje nagrinėjama Chaucerio, Prousto, Rabelais, Swifto, Nabokovo, Goldingo ir kitų garsių autorių kūryba. Kūrybos principai ir pagrindiniai varikliai, apie kuriuos kalba autorius, būdingi ne tik literatūrai, bet ir kitoms meno sritims.
Visas tyrimo diskursas remiasi dviem dalykais: įtarumu ir pasitikėjimu. Kaip sako pats autorius: „Visus didžiausius rašytojus būtent ir sieja tiek didelis įtarumas žvelgiant į knygas, tiek ir lygiai toks pats didelis malonumas, patiriamas rašant. Knygos turi tendenciją iškreipti mūsų santykį su pasauliu ne tuo, ką jos byloja, bet savo žodžiais neišreikštu tvirtinimu, jog pasaulis yra kaip knyga, be to, tiktai knygos (...) gali šitai demaskuoti... Žinoma, abu šie dalykai – įtarumas ir pasitikėjimas – eina koja kojon ir turi taip eiti, kad pasaulis nežlugtų pasiduodamas arba cinizmui, arba sentimentalumui“.
Studija parašyta įdomiai, skaityti ją lengva. Netradicinių literatūros teorijų mėgėjams arba ieškantiems ko nors naujo dekonstruktyvizmo ir visokių „išardymų“ bei „išnarstymų“ dykynėje ji tikrai patiks.